Back to poetry
Alsa – 1

Tu mane sutikai prie laukymės vartelių.
Manęs niekaip nematei, bet tave aš mačiau, –
Blandoje tu tviskėjai kaip vilnys vagelių.

Kiekvienu žingsneliu man pajudėjus arčiau,
Rodos, tylėdama traukies tolyn nuo manęs.
Nenoriu ieškot, nes tavęs aš nebematau.

Alstu norėdams išvysti vėl tavo akis.