Back to poetry
Alsa – 3

Manęs niekur nesutikai, tokia jau tiesa.
Pagaliau supratau, jog vėl noriu regėti,
Nebelikti paklydęs vien su savo alsa.

Atrodė teisinga dauboj tave palikti.
Galbūt kažkas kitas ūkanas tau prasklaidys,
Sukabintom rankom galėsi pailsėti

Ir ištarti „Mes nuo šiol esam viską regį“!