Viešpatis tamsos

Varno krankesiu ūkanos apgaubia ratą.
Bet ne karštas kaip saulė šis sukurys,
Jis sukasi šaltai ir budina tik rūką.
Tai – juk karūnuotas viešpatis nakties,
O kas esti jojo valdose – pavaldinys.

Merdi tie, kurie ilgisi saulės atgailos.
Ir merdi tie, kurie žeme jo šliaužia.
Bet Karalius mūs toks senas ir gražus,
Vyrauja kraupi ir kruvina taika,
Kurią saulė ryte ant horizonto pakaros,
Kartu su viešpačiu tamsos.